Apie

Pastaraisiais metais ES valstybėse narėse pastebėtas skiepijimo aprėpties mažėjimas sukėlė naujus ligų, kurių galima išvengti skiepijant, protrūkius. COVID-19 pandemija pablogino šią situaciją, mesdama iššūkių įprastinių skiepijimo programų tęstinumui. Veiksniai, susiję su abejonėmis dėl skiepijimosi, būtent skiepo atidėliojimas arba atsisakymas dėl susirūpinimo saugumu ir veiksmingumu, yra esminis skiepijimo aprėpties klausimas.

Pasitikėjimas vakcinomis ir skiepijimo politika, sveikatos priežiūros specialistais ir sveikatos industrija yra pagrindinis skiepijimo elgsenos veiksnys. Tačiau yra ir kliūčių, susijusių su vakcinos skyrimo patogumu, kurios neleidžia žmonėms pasiskiepyti.

Nors ir stengtasi identifikuoti, stebėti ir spręsti ES piliečių susirūpinimo dėl vakcinacijos problemas, kliūtis skiepijimui reikia toliau tyrinėti. Tokios kliūtys apima:

• vakcinos atsargų pakankamumą,
• paskiepyti ir vykdyti skiepijimą galinčių sveikatos specialistų prieinamumą, įskaitant tiek vakcinatorių vienam gyventojui skaičių, tiek skirtingas sveikatos specialistų, kurie leista vykdyti pacientų skiepijimą, kategorijas,
• geografinį skiepijimo paslaugų artumą piliečiams,
• skiepijimo paslaugų įperkamumą piliečiams,
• administracinius ir praktinius vakcinacijos veiksmus (pvz., gydytojo išrašytas receptas, produkto įsigijimas vaistinėje ir grįžimas pas sveikatos priežiūros specialistą, kuris suleistų vakciną),
• skiepijimo paslaugų patogumą kiek tai susiję su darbo valandomis, vizitų rezervavimu ir panašiais reikalais, taip pat galimybe (arba negalėjimu) pasiskiepyti darbo vietose, mokyklose ir (arba) kitose vietinėse įstaigose,
• tiesioginę piliečiams skirtą skiepijimo tarnybų informacinę veiklą, pavyzdžiui, priminimus paštu arba SMS žinutėmis.

Trejų metų trukmės projektas „Kaip įveikti kliūtis skiepijimui“ yra finansuojamas Europos sveikatos ir skaitmeninės vykdomosios agentūros (HaDEA) Europos Komisijos vardu. Jame pagrindinis dėmesys skiriamas septynioms vakcinoms: COVID-19, žmogaus papilomos viruso (ŽPV), gripo, tymų, kiaulytės, raudonukės (MMR), meningito, poliomielito ir stabligės.

Šio projekto tikslai:

• Identifikuoti fizinio, praktinio ir administracinio pobūdžio kliūtis skiepijimui bei neigiamą šių kliūčių poveikį ES valstybėms narėms ir skiepijimo aprėpties mastui.
• Identifikuoti perspektyvią ES valstybių narių įdiegtą praktiką, kurią galima įgyvendinti siekiant įveikti tokias kliūtis.
• Parengti rekomendacijas identifikuotoms kliūtims šalinti, kurios būtų pritaikytos skirtingiems veikėjams, įskaitant politikos formuotojus ES ir nacionalinio lygmeniu, kompetentingas ES valstybių narių sveikatos valdžios institucijas ir ES bei nacionalinius sveikatos priežiūros specialistus, pacientus ir piliečius.

Siekiant projekto tikslų, jis:

• Nustatys esamas kliūtis skiepijimui, su kuriomis susiduria piliečiai visose ES valstybėse narėse.
• Identifikuos perspektyvią praktiką, kuri šalina kliūtis skiepijimui ir yra sukurta ES valstybių narių sveikatos priežiūros valdžios institucijų.
• Atrinks perspektyvią praktiką, remdamasis Europos Komisijos sveikatos skatinimo, ligų prevencijos ir neužkrečiamųjų ligų valdymo iniciatyvinės grupės (SGPP) vertinimo sistema.
• Organizuos vizitus vietose tose šalyse, kuriose perspektyvios praktikos buvo įtrauktos į galutinį sąrašą ir (arba) atrinktos. Šie bandomieji projektai vizituojančioms sveikatos priežiūros valdžios institucijoms suteiks galimybę tapti šios perspektyvios praktikos veikimo liudininkais.
• Išbandys tris perspektyvias praktikas devyniose ES valstybėse narėse savanorėse. Šie bandomieji projektai truks 12 mėnesių ir įgyvendins pasirinktas perspektyvias praktikas, kad patikrintų jų tinkamumą ir tai, ar siūlomos priemonės gali būti perkeltos.
• Sukurs rekomendacijas, kaip įveikti kliūtis skiepijimui, atsižvelgiant į projekto vykdomą veiklą.
• Visose valstybėse narėse atlikti dvi didelio masto apklausas – po vieną gyventojų ir sveikatos priežiūros specialistų tarpe. Šios apklausos bus naudojamos kuriant statistinį modelį, skirtą įvertinti, kiek fizinės, administracinės ir patogumo kliūtys turi įtakos sprendimų dėl ne(si)skiepijimo priėmimo procesui. Tai padės įvertinti, kokį didesnį aprėpties lygį būtų galima pasiekti, jei šios kliūtys būtų pašalintos.

Skiepijimas yra infekcinių ligų prevencijos priemonė. Daug įvairių suinteresuotųjų asmenų grupių gaus naudos sumažinus neigiamą kliūčių skiepijimui poveikį.

Projektas „Kaip įveikti kliūtis skiepijimui“ yra svarbus visuomenės sveikatos valdžios institucijoms, skiepų politikos srities mokslininkams ir kitiems tyrėjams, kurie prisideda prie nacionalinių ir (arba) regioninių skiepijimo strategijų apibrėžimo. Projektas taip pat aktualus įvairių sveikatos priežiūros sričių specialistams ir gydytojams praktikams. Interneto svetainėje bus prieinami projekto rezultatai, įskaitant kliūčių identifikavimą ir jų įveikimo būdus.

Svetainė yra atvira visuomenei, joje pateikiama septynių skiepijimo kelių apžvalga, būdai įveikti kai kurias kasdien sutinkamas kliūtis, taip pat daugiau informacijos apie nacionalinių sveikatos priežiūros valdžios institucijų tinklalapius.

This project is funded by the „EU4health“ sveikatos programa o sutartį sudarė Europos sveikatos ir skaitmeninė vykdomoji agentūra (HaDEA). Tačiau išreikšti požiūriai ir nuomonės yra tik jų autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar HADEA poziciją. Nei Europos Sąjunga, nei HADEA negali būti laikomos atsakingomis už jų turinį.

Projekto numeris: HADEA/2021/OP/0010.

Projektui „Kaip įveikti kliūtis skiepijimui“ vadovauja bendrovė „Verian” partnerystėje su Europos sveikatos vadybos asociacija (EHMA), „ifok“,  the European Academy of Paediatrics (EAP), and the Europos pediatrijos akademija (EAP) ir Europos regionų ir vietos sveikatos sveikatos priežiūros valdžios institucijų tinklas (EUREGHA).